Šių metų kovo 31 d., 20.30 val. vietos laiku daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje vienai valandai išjungs šviesas, taip leisdami planetai 60 minučių atsikvėpti. Šiuo simboliniu geros valios aktu globalios akcijos „Žemės valanda“ dalyviai pakvies susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume pragaištingus žmogaus veiklos padarinius gamtai.

Straipsnio autorius: Linas Senkus

Paskutinio ledynmečio ledynai ir tirpsmo vandenys suformavo vingiuotą dubaklonį Aukštaičių aukštumos viduryje, tokį, kuriam Lietuvoje nėra lygių. Jis tęsiasi apie 60 kilometrų. Šiame dubaklonyje rangosi siauras, gilus ir ilgas Asvejos ežeras. Jis – ilgiausias mūsų ežeras (22 km), o su Žalktynės (5 km) ir Vyriogalos (3 km) įlankomis – 30 kilometrų. Tačiau tai tik skaičiai, o esmė – Asvejos grožis. Ji lyg upė vingiuoja tarp miškais apaugusių stačių šlaitų. Ežerą ir iš krantų, ir iš dugno maitina šaltinių vandenys bei įtekantys upeliai. Iš viso Asvejos regioniniame parke daugiau nei 30 ežerų. Gražuolis Baluošų ežeras, Visbaras, Berža, Suoselis buvo vieno didelio poledyninio ežero dalys. Gamta čia sukūrė nuostabų kraštovaizdį, kurio grožiui apsaugoti įsteigti keturi kraštovaizdžio draustiniai. 

Straipsnio autorius: Linas Senkus

Išsiruošus pėsčiomis ar dviračiais į Dieveniškių istorinį regioninį parką reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Lietuvos pasieniečiai turi Širvių kontrolės postą, itin akylai prižiūrimame vos 2,5 kilometro ruože, kuriuo Dieveniškių kraštas, lyg į Baltarusiją įsiterpęs pusiasalis, jungiasi su pagrindine mūsų šalies teritorija. 

Straipsnio autorius: Linas Senkus

Gražutės regioninio parko plotas - beveik 32 tūkstančiai hektarų, įsteigtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą kraštovaizdį su Šventosios aukštupiu, jų ekologinę sistemą bei kultūros paveldą. Daugiau nei pusę parko užima miškai. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, išlikusi dar nuo senovinio miškų masyvo. Čia tyvuliuoja grožiu pasižymintys Luodžio, Švento, Dūkšto, Šiurpio, Zalvo, Samavo ir kiti ežerai. Net 16 kilometrų tęsiasi sudėtingiausios konfigūracijos Lietuvoje vandens telkinys - žmogaus sukurtos Antalieptės marios (plotas 1911 hektarų) su daugybe salų, įlankų ir pusiasalių. Marių pietvakariuose esantis Blėkiškės pusiasalis – unikalus 6 šakų formos, labai vingiuotas ir išsiraitęs - vienintelis toks Lietuvoje. 

Straipsnio autorius: Linas Senkus

Kvapą gniaužiančios Lietuvos saugomos teritorijos - lyg  neatrastas perlas, žybsintis tiesiai prieš akis, bet dažnai taip ir nepastebimas. Įvairiapusės  keliavimo galimybės, svaiginančios ežerų gilumos ir miškų gūdumos, adrenalinas ir užuovėja nuo stresų, neatrasta Lietuvos istorija, mitologija ir mistika - kviečiame atrasti Lietuvos saugomas teritorijas kartu su  projekto „Keliauk kitaip!“  komanda, šiuo metu keliaujančią per Lietuvą.  Keliaukime kartu, sekime ,,Keliauk kitaip" naujienas www.keliaukkitaip.lt, kartu atraskime Lietuvos saugomas teritorijas.  

2011 balandžio 27-30 d. UAB “Expo Vakarai” Klaipėdoje organizuoja tradicinę 19-ąją statybų verslo parodą - „Individuali statyba‘2011“ Ir mugę „Mano sodas 2011“.

Bendrovė „Ecoservice” kartu su partneriais ėmėsi iniciatyvos. Vilniuje pastatyti pirmieji nereikalingiems drabužiams bei avalynei skirti konteineriai. Artimiausiu metu įvairiose Vilniaus vietose ketinama pastatyti per šimtą konteinerių. Į rusva spalva nudažytus konteinerius su užrašu „Dėvėta tekstilė” patekę drabužiai bei avalynė bus perduota jos perdirbėjams.

Šį šeštadienį, kovo 26 d., 20:30 val. vietos laiku daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje vienai valandai išjungs šviesas, taip leisdami planetai 60 minučių atsikvėpti. Šiuo simboliniu geros valios aktu globalios akcijos „Žemės valanda“ dalyviai pakvies susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume pragaištingus žmogaus veiklos padarinius gamtai.

VšĮ “Mes Darom” nuo 2008 m. organizuoja ir su įvairiausių nevyriausybinių bei jaunimo organizacijų pagalba sėkmingai vykdo aplinkos švarinimo akciją pavadinimu „Darom“. Šiuo tęstiniu projektu siekiama pagrindinio tikslo – skatinti  Lietuvos gyventojų ekologišką mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes ir žmonių lygiavertiškumo suvokimą. 

Per daugelį metų daugybė plastikinių maišelių buvo išmesti į šiukšlynus. Šie maišeliai prisideda prie didžiulės šiukšlių problemos. Ši problema vis didėja vartotojams kasdien perkant maistą ar pripildant maišelius kitais pirkiniais. Kai gamtos saugotojai pabandė surasti skirtingus būdus antrąkart panaudoti ar perdirbti daiktus, pradėjo vystytis ir gamtai draugiškų maišelių idėja. Dabar nemaža dalis parduotuvių juos reklamuoja ir naudoja įvairias sistemas, kad šie maišeliai būtų patrauklūs.